vidutelis

vidutẽlis sm. (2) 1. daikto vidinė dalis: Vidutẽlis bulbų supuvęs Dglš. Šluostyk viduteliù abrūso Dglš. Tik vidutẽlis pyrago nesudegęs Dglš. 2. vietovės vidurinioji dalis, vidurys: Plaukė miela viduteliu, liko viečna siratelė (d.) Prng.